Radviliškio mieste bei rajone mokomųjų dalykų ir prancūzų kalbos integruotos pamokos EMILE projekto pavidalu vyksta jau 6 metus. Čia, pasirinkę prancūzų kalbą antrąja užsienio kalba, mokiniai taip pat turi galimybę tobulinti kalbos įgūdžius ir kitų dalykų pamokose, tokių kaip istorijos, geografijos ar įvairių menų. Na, o pastaroji galimybė jiems teikia daugiakultūrį pažinimą, priverčia ugdytis kritišką požiūrį į kitas ir į savo kultūrą, susipažinti su įvairiais požiūrio taškais bei gausinti Lietuvos frankofonų gretas.
Besiruošiant integruotoms pamokoms, mokytojams kyla įvairiausių sunkumų – kartais dėl medžiagos prancūzų kalba, o kartais dėl laiko stygiaus. Todėl Radviliškio Lizdeikos gimnazijos prancūzų kalbos mokytoja-metodininkė Loreta Brobaitienė nusprendė pasinaudoti Radviliškio mokyklas reguliariai aplankančio, Vilniuje įsikūrusio Prancūzų Instituto stažuotojo Jacques’o Uberti pagalba, ir surengti seminarą, kurio metu projekto dalyviai-mokytojai galėtų pasikonsultuoti įvairiais rūpimais klausimais bei pasidalinti savo patirtimi.
Seminaras vyko sausio 29 d. Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriuje, susirinkus Lietuvos frankofonams – prancūzų kalbos bei prancūziškai dėstomų dalykų mokytojams iš Šeduvos, Sidabravo, įvairių Radviliškio mokyklų ir Kauno.
Prancūziškas rytas prasidėjo jau Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje bei Albanijoje dėsčiusio Jacques’o Uberti įvadu apie EMILE projektą bei jo sėkmę įvairiose Europos šalyse, kur pasirodė, kad tokiose šalyse kaip Prancūzija ar Vokietija didžioji dalis mokyklų siūlo bent keletą dalykų mokytis užsienio kalba. Šioje srityje nepralenkiamos lieka Malta ir Liuksemburgas, kuriose dvikalbes klases turi visas 100 % mokyklų. Bendras skaičius mokyklų Europoje, siūlančių dvikalbes klases ar programas, svyruoja nuo 3 % iki 20 %.
Lietuvoje EMILE projektas, deja, turi tik gana simbolišką vertę – jame dalyvaujantys mokiniai, žinoma, artimiau susipažįsta su Prancūzijos istorija, geografija ar menais, pramoksta įvairių terminų kalbėjimui apie su jomis susijusias aktualijas, tačiau mokiniai didesnės naudos iš jo pasiimti nėra linkę. Oficialiai Lietuva vis dar tėra tik šį projektą pilotuojanti šalis. Lietuviams vertėtų pasisemti patirties iš kaimyninės Lenkijos, kur EMILE projekto dalyviai baigia mokyklas su gana aukšto lygio prancūzų kalbos žiniomis ir netgi gauna dvigubą diplomą leidžiantį jiems stoti į Prancūzijos aukštąsias mokyklas iš karto po vidurinės mokyklos baigimo.
Jaunasis stažuotojas skyrė laiko ir naujausių kalbų mokymo metodikų pristatymui, paaiškindamas mokymosi iš patirties svarbą. Naujai skambėjo mintys, kad geriausia motyvacija mokiniams tiek kalbos mokymui, kaip ir bet kokio kito mokomojo dalyko, tai gebėjimas išmoktus dalykus pritaikyti gyvenime. Čia galima pridėti, kad Z-karta linkusi į praktiškumą, tad jiems nesuvokiama teorinių dalykų, kurių jie nemoka pritaikyti, mokymosi svarba.
Prancūzų kaip užsienio kalbos mokymą studijuojančio magistranto J. Uberti seminarą vainikavo interaktyvios užduotys, leidusios mokytojams patiems atrasti internete slypinčius mokymui skirtos medžiagos klodus bei įvairiausius ne tik jų mokinių, bet ir jų pačių tobulėjimui pasitarnausiančius šaltinius.
Antroji seminaro dalis vyko jaukioje Lindos kavinukėje, kur Jacques Uberti buvo užverstas krūva klausimų, kolegos dalijosi gerąja patirtimi, o šią vasarą Viši miesto kalbų mokymo centre “CAVILAM” viešėjusi jauna prancūzų kalbos mokytoja pasidalino savo patirtimi ir pristatė įvairias ten išmoktas teatro technikas, galinčias prisidėti prie to, kad pamokos būtų aktyvesnės ir įdomesnės.
Frankofoniškas penktadienis buvo naudingas ne tik spręsti prancūzų kalbos ir integruojamo dalyko klausimams, bet ir pasidalinti naujausios mokymo metodikos patirtimi.
